Geodezijos sektorius nuolat tobulėja. Pritaikomos naujausios technologijos padeda efektyviau ir tiksliau atlikti matavimus, surinkti duomenis ir analizuoti informaciją. Tarp naujausių geodezijos srityje naujdojamų technologijų, yra nuotolinių jutiklių (dronai, palydovai, fotogrametriniai arba LiDAR jutikliai) naudojimas ir dirbtinis intelektas (DI). Šios dvi technologijos leidžia optimizuoti procesus, greitinti darbą ir padidinti tikslumą.
Nuotolinių jutiklių naudojimas geodezijoje:
nuotoliniai jutikliai - tai prietaisai ar sistemos, kurios gali surinkti informaciją apie objektus ar aplinką be tiesioginio fizinio kontakto su jais. Tai gali būti dronai, palydovai, fotogrametriniai arba LiDAR (Light Detection and Ranging) jutikliai. Šios technologijos suteikia geodezininkams galimybę gauti aukštos raiškos vaizdus.
Palydoviniai jutikliai, tokie kaip „Landsat“ arba „Sentinel“, teikia daug informacijos apie žemės paviršių. Taip sudaromos galimybės geodezininkams stebėti klimato pokyčius, vegetacijos raidą arba urbanistinius procesus. Drėgnio, aukščio, temperatūros ir kitų svarbių kintamųjų matavimas yra įmanomas be fizinio kontakto su teritorija, taip suteikiant išsamesnį vaizdą apie stebimą objektą arba sritį.
LiDAR technologija, kuri naudoja lazerio spindulius, leidžia greitai ir tiksliai matuoti atstumą iki objektų ar paviršių, o tai svarbu inžineriniuose projektuose, kur reikia tiksliai nustatyti teraino reljefą, pastatų geometriją.
Dirbtinis intelektas geodezijoje:
dirbtinis intelektas geodezijos srityje plačiai pritaikomas. Tai apima duomenų analizę, modeliavimą, sprendimų priėmimą ir net automatizavimą.
Viena iš sričių, kur gali būti panaudojamas dirbtinis intelektas geodezijoje, yra objektų atpažinimas ir klasifikavimas. Naudojant mašininio mokymosi algoritmus, galima automatiškai atpažinti objektus iš geodezinių duomenų: pastatus, keliais, arba hidrotechnikos konstrukcijas. Tai suteikia greitesnį ir patikimesnį būdą surinkti informaciją apie stebimą teritoriją.
Dirbtinis intelektas taip pat gali būti naudojamas prognozuojant tam tikrų procesų, pavyzdžiui, teritorijos pokyčius arba pavojingų situacijų atsiradimą. Šie prognozavimo modeliai gali būti naudingi urbanistinių planų kūrimui, gamtos nelaimių prevencijai ar infrastruktūros projektavimui.
Taigi, naujausios technologijos geodezijoje ne tik padeda optimizuoti procesus ir pagerinti tikslumą, bet taip pat atveria duris į naujas galimybes geodezijos sektoriuje. Šių technologijų tobulėjimas ir jų plačiai pritaikymas ateityje turės didelės įtakos inžinerijos projektams, urbanistiniams planams ir gamtos išteklių valdymui.